Kaip rasti ir išnaikinti šunų blusas

Šuns savininką mažai kas gali taip varginti kaip šuns blusos. Viena dažniausių šunų odos ligų ir niežėjimo priežasčių – blusos – gali sukelti skausmingus įkandimus, alergines reakcijas, o kai kuriais atvejais ir ligas. Kai kurie žmonės taip pat nerimauja, kad blusos reiškia, jog jų namai ar šuo yra nešvarūs. Nurimkite, taip nėra: blusos yra labai paplitusios ir kiekvienas šuo retkarčiais jomis užsikrečia paprasčiausiai eidamas pasivaikščioti ar išeidamas į sodą. Nors užkratas erzina, jį galima suvaldyti. Tereikia šiek tiek pastangų, kad blusos būtų išnaikintos ir jų būtų išvengta. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip tai padaryti.

Blusos – kas tai?

Pirmas žingsnis kovojant su blusomis – suprasti, kokia tai liga. Blusos yra maži neskraidantys vabzdžiai, kurie minta krauju. Jie turėtų būti matomi plika akimi, bet jei jūsų šuo turi tamsų kailį, jums gali būti lengviau juos pastebėti ant odos. Priešingu atveju teks jų ieškoti.

Įdomus faktas: didžioji dauguma šunų blusų atvejų iš tikrųjų yra kačių blusų rūšis, kuri pakeitė šeimininką, norėdama paragauti ko nors naujo. Blusos gali išgyventi ant šunų ir kitų naminių gyvūnų, tačiau katės vis tiek yra pagrindinė jų maisto ir (arba) keliavimo priemonė.

Blusos gyvenimo ciklas

Yra keturios blusos gyvenimo stadijos: kiaušinėlio, lervos, lėliukės ir suaugusio vabzdžio. Suaugusios patelės deda kiaušinius maždaug po 20 vienetų. Kiaušiniai yra labai maži, ovalo formos, pilkos arba baltos spalvos.

Kiaušiniai dedami ant užkrėsto šeimininko, bet paprastai greitai nukrenta ant žemės. Kiaušiniai gali nukristi nuo šuns kai jis purtosi, kasosi ar tiesiog vaikšto po namus. Jie gali pasislėpti kilimuose, minkštuose balduose ir net kietų grindų plyšiuose ar tarpuose. 

Nepamirškite, kad nukritę blusų kiaušinėliai gali išgyventi savaites ir net mėnesius be šeimininko, laukdami išsiritimui tinkamų sąlygų. Tuo metu jie gali būti nešiojami po namus šlepetėmis, ant letenų ir kitų daiktų. Pavasarį užsikrėtimas blusomis namuose dažnai būna didžiausias, nes pakilusi temperatūra padeda išgyvenusiems blusų kiaušinėliams vystytis ir išsiristi. Šiais laikais, esant centriniam šildymui, blusos gali kelti problemų ištisus metus.

Prasikalus blusų kiaušinėliams išsirita lervos, kurios maitinasi daugiausia šiukšlėmis, pavyzdžiui, išmatomis, negyvais vabzdžiais ar augalinėmis medžiagomis. Per savaitę ar dvi lervos susisuka kokonus ir dar vieną ar dvi savaites gyvena kaip lėliukės. Iš jų išsirita suaugusios blusos, kurios tuoj pat turi susirasti šeimininką, kad pasisotintų krauju.

Blusos paprastai renkasi tam tikros rūšies šeimininką. Ant jūsų šuns esančios blusos paprastai nesimaitina žmonių krauju, tačiau visada pasitaiko išimčių.

Prevencija

Daug geriau pirmiausia užkirsti kelią blusų antplūdžiui, o ne vėliau bandyti jas išnaikinti. Šiuo metu yra daugybė profilaktinių priemonių, pvz., lašinamų vaistų, kuriuos galite naudoti įvairiais metų laikais, priklausomai nuo produkto.

Blusų antplūdžio požymių nustatymas

Dažniausi požymiai, kad šuo turi blusų, yra niežulys ir kasymasis, ypač aplink kaklą ir uodegos pagrindą. Taip pat galite pastebėti plaukų slinkimą ir šašų ant odos. 

Blusos ant gyvūno praleidžia nedaug laiko, todėl jas gali būti sunku pastebėti, nebent jų būtų daug. Jei ant savo šuns pastebėjote vieną – namuose jų yra 100! Puikus būdas aptikti blusas – ieškoti blusų išmatų. Iššukuokite šunį ant balto popierinio rankšluosčio ir sudrėkinkite tai, ką iššukavote. Jei nešvarumai lieka purvo spalvos, tai ir yra tik nešvarumai. Jei spalva tampa raudona, reiškia, kad tai blusų išmatos, kuriose daug kraujo!

Blusų gydymas

Veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti keletą gydymo būdų, padedančių greitai išnaikinti blusas ir jų kiaušinėlius. Preparatai paprastai naikina suaugusias blusas arba silpnina lervas.

Kadangi gydymas paprastai veikia blusas tik vienoje iš jų gyvenimo etapų, taikant gydymą svarbu kruopščiai išvalyti šuns patalynę, baldus ir antklodes, ant kurių augintinis mėgsta gulėti. 

Atsargiai elkitės su preparatais nuo blusų, kurių nepateikė ar nerekomendavo jūsų veterinarijos gydytojas, nes jie gali būti mažiau veiksmingi ir ne tokie saugūs. Kaip visada, prieš pradėdami šuns gydymą, pasitarkite su veterinarijos gydytoju. Savo šunį gydykite tik šunims skirtu preparatu nuo blusų, o kačių, triušių ar kitų rūšių naminių gyvūnėlių negydykite šunims skirtomis priemonėmis nuo blusų. Naudoti kitai gyvūnų rūšiai skirtą preparatą nuo blusų gali būti mirtinai pavojinga.

Taip pat turėtumėte išvalyti namus. Naudokite veterinarijos gydytojo nurodytą priemonę, nes svarbu, kad produktas būtų saugus ir kitiems namuose esantiems augintiniams bei šeimos nariams. Kruopščiai išsiurbkite dulkių siurbliu, ypatingą dėmesį skirdami kampams, plyšiams bei minkštiems baldams ir jums pavyks atsikratyti kiaušinėlių, lervų ir kokonų. Kai valote namus, dulkių siurblio vibracija paskatins kiaušinėlių išsiritimą ir valymas bus veiksmingesnis.

Peržiūrėjo Dr. Hein Meyer, DVM, PhD, Dipl-ECVIM-CA ir Dr. Emma Milne BVSc FRCVS