Kristalai ir akmenys šunų ir kačių šlapime | „Hill's Pet“ Lietuva

Neretai kai kurių kačių ir šunų šlapime susidaro smulkių kristalų, kurie virsta inkstų ar šlapimo pūslės akmenimis. Kristalai yra tokie maži, kad jiems pamatyti reikia mikroskopo, tačiau jie gali kelti problemų dar prieš tapdami didesniais akmenimis. Jie gali būti ir pavojingi, ir nepavojingi – tai priklauso nuo jų susidarymo priežasties. Kartais tai būna paprasta infekcija, kurią lengva išgydyti, tačiau kartais kristalai gali būti ligos kitur organizme arba aplinkos problemų požymis, pavyzdžiui, katės gali patirti stresą dėl gyvenimo sąlygų.

Kodėl naminių gyvūnėlių šlapime susidaro kristalai?

Vienas iš pagrindinių inkstų uždavinių – filtruoti kraują, kad tam tikrų mineralų, pavyzdžiui, natrio, fosforo ir kalcio lygis nekeltų pavojaus saugai ir sveikatai. Tai reiškia, kad normalu, jog šlapime yra tam tikrų mineralų. Jie išplaunami kiekvieną kartą, kai gyvūnas šlapinasi. Kristalai susidaro, jei kas nors pasikeičia ir pažeidžia šią subtilią pusiausvyrą. Gali būti, kad tam tikros mineralinės medžiagos yra per daug arba šlapimas tampa per daug koncentruotas. Įsivaizduokite puodelį arbatos. Įberkite šaukštelį cukraus ir išmaišykite. Cukrus ištirpsta ir jo nebesimato. Įdėkite vis daugiau cukrus ir galiausiai arbatos bus per mažai, kad cukrus ištirptų, todėl jis taps matomas kaip kristalai. Problemai išspręsti reikia arba daugiau arbatos, arba mažiau cukraus.

Ar šlapimo kristalai yra problema?

Kai kuriems augintiniams keli mikroskopiniai kristalai gali būti visiškai normalus reiškinys ir niekada nesukelti problemų, tačiau būna atvejų, kai dėl jų tikrai reikia susirūpinti. Kai kuriais atvejais jie būna kepenų ar inkstų ligos, šlapimo pūslės infekcijos, apsinuodijimo, streso ar paveldėtų tam tikrų veislių, pavyzdžiui, dalmatinų ir buldogų, problemų požymis.Nors kristalai yra mikroskopiniai, yra požymių, kuriuos galite pastebėti ir kurie gali jus įspėti, kad susidarė kristalų. Paprastai tai būna cistito (šlapimo pūslės uždegimo) požymiai – ši liga galėjo varginti ir jus pačius. Jei esate tai patyrę, žinote, kaip tai nemalonu. Toliau išvardyti kai kurie požymiai.

• Kraujas kačių šlapime
• Bandymas šlapintis dažniau nei įprastai, bet nedaug
• Kniaukimas arba garsų leidimas bandant šlapintis
• Šlapinimasis neįprastose vietose arba išmoktų elgesio namuose įpročių nesilaikymas
• Sunkus šlapinimosi procesas

Kartais kristalai gali susikaupti ir sudaryti akmenis, kurie gali pažeisti ir sukelti uždegimą, o ypač patinams, kurių šlaplė siauresnė, visiškai užblokuoti šlapimo tekėjimą. Tokiu atveju reikalinga skubi medicininė pagalba. Šlaplės dažniausiai užsikemša kačių patinams, nes šlaplė yra tokia siaura, kad lengvai užsikemša kristalais, mažais akmenimis ar net uždegiminėmis ląstelėmis, kurios veikia kaip kamštis. Jei gyvūno šlaplė užsikimšusi ilgiau nei kelias valandas, jam gali sutrikti inkstų veikla arba plyšti šlapimo pūslė, o abu šie atvejai gali būti mirtini. Jei jūsų augintiniui pasireiškia cistito požymiai, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, tačiau jei jis visiškai negali šlapintis, būtina skubiai vykti pas gydytoją.

Ne visi kristalai yra vienodi.

Šlapime gali susidaryti kelių skirtingų tipų kristalai, kurie atsiranda dėl skirtingų ligų ir procesų. Apžvelkime juos pradėdami nuo dažniausiai pasitaikančių.

• Struvitai. Jie taip pat vadinami magnio amonio fosfatu (MAP), nes jie susidaro būtent iš šių mineralų. Šunims ir katėms jie paprastai atsiranda dėl labai skirtingų priežasčių. Šunims jie beveik visada atsiranda dėl šlapimo takų infekcijos. Dėl bakterijų šlapimas tampa labiau šarminis nei turėtų būti ir gali susidaryti struvitų kristalai – rūgščiame šlapime jie negali susidaryti. Tačiau prieš pradedant kalbėti apie kristalų tipus, pasakysime keletą žodžių apie terminą, kurį galbūt taip pat esate girdėję: kačių apatinių šlapimo takų liga (KAŠTL). KAŠTL – tai visų kačių šlapimo pūslės ir šlaplės ligų pavadinimas, kurioms būdingi tie patys simptomai, kuriuos aprašėme anksčiau. Visi akmenys ir kristalai, apie kuriuos kalbėsime vėliau, priklauso KAŠTL grupei. Tačiau dažniausia KAŠTL priežastis yra kačių idiopatinis cistitas (KIC) – sudėtinga liga, susijusi su stresu. Daugiau informacijos apie KAŠTL rasite čia.
• Kalcio oksalataI. Gyvūnams, kurių šlapime yra per daug kalcio ir (arba) oksalatų, gali susidaryti šių kristalų ir akmenų. Pastebėta, kad jie susiję su kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, hiperkalcemija ir kai kuriais vėžiniais susirgimais. Kalcio oksalato akmenys taip pat turi tendenciją formuotis inkstuose ir šlapimo pūslėje. Šie akmenys dažniau formuojasi tokioms veislėms kaip Jorkšyro terjerai, Šnauceriai ir Lasos apsai, palyginti su kitomis veislėmis.
• Amonio uratai Tiek šunims, tiek katėms šie kristalai ir akmenys gali būti kepenų ligos požymis. Kraujo tyrimai padės veterinarijos gydytojui išsiaiškinti ar tai yra priežastis, taip pat jis gali norėti atlikti kepenų biopsiją, kad išsiaiškintų daugiau. Vis dėlto dažniausiai šių rūšių kristalus pastebime tam tikrų veislių šunims, nes tai yra paveldima problema. Ši bėda dažniausiai vargina dalmatinus ir anglų buldogus.
• Cistinai. Šių akmenų pasitaiko rečiausiai iš visų keturių ir dažniausiai jie vargina anglų buldogus, taksus, basetus ir niūfaundlendus. Jie beveik visada susidaro šunų patinams, o kai kuriais atvejais jiems gali turėti įtakos testosteronas.

Kaip gydyti kačių ir šunų šlapimo takų kristalus ir akmenis?

Kaip tikriausiai jau spėjote, skirtingų tipų ir skirtingų priežasčių atveju reikia imtis skirtingų veiksmų. Galbūt nežinojote, kad gydomasis ėdalas gali padėti gydyti visas šias ligas.

Pirmiausia veterinarijos gydytojas turi išsiaiškinti, su kokio tipo kristalais ar akmenimis susidūrėte ir ar yra kitų problemų. Jis turės paimti šviežio šlapimo mėginį bei beveik neabejotinai norės atlikti kraujo tyrimus ir galbūt net rentgeno ar ultragarso tyrimą, kad patikrintų ar nėra kristalų, ar akmenų. Akmens tipą galima nustatyti rentgeno spinduliais, todėl tyrimai yra svarbus žingsnis nustatant akmenų tipą ir parenkant geriausius veiksmus.

Reikės pradėti šalinti priežastis. Tam gali tekti vartoti antibiotikus nuo šlapimo pūslės infekcijos, šalinti stresą, kai yra struvitų arba gydyti kepenų ligą, kai yra amonio šlapalo.

Veterinarijos gydytojas beveik neabejotinai patars duoti gydomojo ėdalo. Visų pirmiau išvardytų, išskyrus kalcio oksalato akmenų atveju, šie ėdalai gali ištirpdyti kristalus ir akmenis, jei ėdalas tinkamai vartojamas kartu taikant kitus gydymo būdus – tai reiškia, kad, laimei, daugelio akmenų tipų gydymui nereikia chirurginės operacijos. Tačiau kalcio oksalato akmenis, jei įmanoma, reikia pašalinti chirurginiu būdu, o tada galima vartoti ėdalą, kad jų vėl neatsirastų. Šie ėdalai turi daug privalumų, pavyzdžiui, juose gali būti pakeistas mineralinių medžiagų kiekis, jie gali užtikrinti tikslinį šlapimo pH lygį, juose gali būti omega3 aliejų iš žuvų taukų kovai su uždegimu, o kai kai kuriuose yra natūralių priedų, padedančių mažinti stresą.

Vandens suvartojimas taip pat labai svarbus. Prisimenate arbatos puodelį, kurį minėjome pradžioje? Tinkamas vandens vartojimas užtikrina didelį šlapimo kiekį, o tai reiškia, kad mineralai išplaunami anksčiau nei gali pradėti formuotis kristalai ir akmenys. Pasitarkite su veterinarijos gydytoju apie geriausius būdus, kaip padidinti suvartojamo vandens kiekį. Pavyzdžiui, galima duoti drėgno ėdalo, mirkyti granules arba įrengti vandens fontanėlį.

Kaip visada, jei turite kokių nors abejonių dėl savo augintinio ar tiesiog kažkas jums atrodo ne taip, kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Tai tikrai nebus laiko švaistymas, nes visada geriau problemą aptikti anksti, nei laukti, kol bus per vėlu.