KAŠTL ir kačių šlapimo takų infekcijos | Priežastys ir gydymas

Daugeliui žmonių įdomu ar katės, kaip ir žmonės, gali sirgti šlapimo takų infekcijomis ir cistitu. Iš tikrųjų jos gali sirgti abiem ligomis, tačiau šlapimo takų infekcijos katėms pasitaiko gana retai. 

Uždegimas ir infekcija yra du skirtingi dalykai. Infekciją sukelia organizmai, pavyzdžiui, bakterijos ir virusai, patekę į vieną ar kelias kūno dalis. Šių organizmų buvimas skatina organizmo imuninę sistemą su jais kovoti. Uždegimas yra organizmo atsakas į sužalojimą ir infekciją. Uždegimo vieta paprastai būna raudona, patinusi ir karšta. Taip yra todėl, kad organizmas į pažeistą vietą siunčia kraują, kad kuo greičiau ten patektų gydomųjų baltųjų kraujo kūnelių, trombocitų ir kraujo krešėjimo faktorių. Infekcija neabejotinai sukelia uždegimą, tačiau uždegimas gali kilti ir dėl traumos, pavyzdžiui, kelio sąnario sumušimo, ir jis nebus sukeltas infekcijos.

Cistitas, t. y. šlapimo pūslės uždegimas, yra labai dažnas. Infekcijos ir kitos dažniau pasitaikančios cistito priežastys yra grupuojamos ir vadinamos kačių apatinių šlapimo takų liga – KAŠTL (angl. „Feline lower urinary tract disease“ – FLUTD).

Bandant suprasti KAŠTL, labai naudinga žinoti, kaip katės evoliucionavo ir pažvelgti į jų natūralų elgesį, kai jos paliekamos vienos. Katės yra kilusios iš dykumose gyvenančių kačių pirmtakių. Tai reiškia, jog gyvūnai evoliucionavo taip, kad labai gerai išlaiko kūne vandenį, o jų šlapimas natūraliai labai koncentruotas. Be to, katės iš prigimties yra vienišos ir saugo didelę teritoriją nuo kitų kačių, kad apsaugotų savo brangius maisto ir vandens išteklius. Kartais itin socialioms būtybėms, t. y. žmonėms, sunku suprasti, kad kai kurie gyvūnai mieliau gyvena vieni. Katės linkusios į kitas kates žiūrėti kaip į grėsmę, o ne kaip į mielai savo teritorijoje priimamus svečius.

Kas sukelia kačių cistitą?

Kačių idiopatinis cistitas (KIC) yra dažniausia kačių KAŠTL priežastis. Žodis „idiopatinis“ reiškia tai, kas atsiranda be akivaizdžios priežasties. Tačiau dabar kačių idiopatinis cistitas daug dažniau vadinamas stresiniu cistitu, nes žinome, kad jį beveik visada sukelia stresas.

Bet kaip mano katė gali patirti stresą, jei visą dieną tiesiog miega? Na, katės labai subtiliai bendrauja ir puikiai moka paslėpti stresą ir konfliktus. Tiesą sakant, kai kurios katės netgi apsimeta „miegančios“, kad išvengtų stresinių situacijų, pavyzdžiui, susidūrimo su kita namuose esančia kate, kuri gali jas užgaulioti.

Pagrindinės stresinio cistito priežastys

• Kelios namuose gyvenančios katės. Jei jūsų katės viena kitą glosto ir miega susiglaudusios – puiku, tačiau kitu atveju greičiausiai jos nėra geriausios draugės. Katės iš prigimties nėra visuomeniškos būtybės, todėl gyvenimas artimoje aplinkoje su kita kate gali būti didžiulis streso šaltinis.

• Kaimynų katės. Net jei namuose auginate vieną katę, galbūt gyvenate vietoje, kur yra daug kačių. Konfliktas sode arba kitos katės, vasarą užeinančios į namus pro katės dureles ar atviras duris, gali kelti didelį stresą.

• Tik namuose gyvenančios katės. Tai, kad gyvūnai laikomi tik patalpose, gali būti pagrindinė streso priežastis. Katės mėgsta didelę teritoriją ir laisvę tyrinėti. 

• Lankytojai. Jautrios katės gali labai jautriai reaguoti į lankytojus, ypač vaikus, kurie gali kelti triukšmą arba bandyti jas paimti ar paglostyti.

• Šventės. Stresą gali sukelti apsistojimas kačių nakvynės namuose ar net tiesiog šeimininkų išvykimas atostogauti.

   

• Namų keitimas. Kai kurios katės, kurioms labai patinka pažįstami dalykai ir rutina, gali lengvai sutrikti persikraustant arba dabartiniuose namuose atliekant remontą.

• Naujas kūdikis. Nepažįstami daiktai, kvapai ir garsai, atsirandantys kartu su nauju kūdikiu, taip pat yra dirgikliai jautriems gyvūnams, tarp jų ir katėms.

Kodėl stresas sukelia cistitą?

Dėl streso išsiskiria tam tikri steroidai, kurie trumpam gali būti naudingi, tačiau kai išsiskiria nuolat, gali slopinti imuninę sistemą ir neigiamai paveikti daugelį organizmo sistemų. Stresą patiriančios katės gali turėti ir kitų požymių, pavyzdžiui, retkarčiais pasireiškiančių virškinimo trakto sutrikimų (pvz., vėmimas ir viduriavimas). Taip pat dėl pernelyg intensyvaus laižymosi gali slinkti kailis. Pernelyg intensyviu laižymusi gyvūnai gali bandyti sumažinti stresą, bet taip pat tai gali būti pilvo skausmo požymis, kurį sukelia šlapimo pūslės cistitas arba žarnyno skausmas. Daugeliui stresą patiriančių kačių ant pilvo ir tarp užpakalinių kojų atsiranda plikų vietų.

Dėl streso apsauginis šlapimo pūslės sluoksnis susilpnėja ir tampa pažeidžiamas, todėl šlapimas patenka į jautrius šlapimo pūslės sienelės audinius. Kaip jau minėjome, kačių šlapimas paprastai labai koncentruotas, todėl jis itin dirgina šlapimo pūslę, o tai gali sukelti uždegimą. Uždegimo ląstelės šlapimo pūslėje gali sudaryti nuosėdas arba kamščius ir blokuoti šlapimo nutekėjimą. Tokiu atveju reikia skubios medicinos pagalbos, nes užsikimšus šlapimo pūslei katėms gali sutrikti inkstų veikla arba plyšti šlapimo pūslė. Abu šie atvejai gali būti mirtini. Tai daug labiau būdinga katinams dėl labai siauros šlaplės.

Stresas taip pat keičia šlapimo pH. Kai kurių kačių šlapimo pūslėje susidaro struvito kristalų, kurie gali susikaupti ir suformuoti šlapimo pūslės akmenis – kyla dar vienas užsikimšimo pavojus. Labai koncentruotas augintinių šlapimas dar labiau sustiprina šį sulipimą, nes kristalus sudarantys mineralai glaudžiai liečiasi.

Kitos KAŠTL priežastys

Nors dėl streso kilęs cistitas yra pagrindinė kačių KAŠTL priežastis, yra ir kitų šio sutrikimo priežasčių. Kitos priežastys

• Inkstų akmenys ir šlapimo takų kristalai bei akmenys. Pavyzdžiui, kalcio oksalato kristalai gali susidaryti tuomet, jei jūsų katės kraujyje yra didelė kalcio koncentracija arba ji serga inkstų liga. Didelis šlapalo kiekis gali būti kepenų ligos pasekmė, taip pat gali sukelti šlapimo pūslės akmenligę.
• Cistito požymius gali sukelti šlapimo takų vėžys.
• Šlapimo takų infekcija (ŠTI). Kaip jau minėjome pradžioje, katės serga gana retai. Jų itin koncentruotas šlapimas praktiškai neleidžia augti bakterijoms. Vis dėlto, taip gali nutikti ir daug dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus katėms. Taip nutinka, kai sumažėjus inkstų funkcijai augintinių šlapimas būna labiau praskiestas, o tai gali sudaryti sąlygas bakterijoms įsitvirtinti.

KAŠTL požymiai ir simptomai

Pastebėję bet kurį iš šių požymių, turėtumėte kreiptis į veterinarijos gydytoją:

• kraujas šlapime arba rausvas šlapimo atspalvis;

• katė nori šlapintis, bet šlapimo srovė nesusidaro. Jei jūsų katė negali šlapintis, reikia skubios medicinos pagalbos;

• šlapinimosi metu miaukia ir (arba) urzgia – tai gali būti didelio diskomforto požymis;

• nesugeba nueiti į kraiko dėžutę arba šlapinasi bet kur namuose;

• dažnesnis šlapinimasis;

• į smėlį panašios apnašos užpakalinėje kūno dalyje;

• per didelė pilvo apimtis.

KAŠTL gydymas

Akivaizdu, kad kai kurie gydymo būdai priklauso nuo tikslios priežasties. Veterinarijos gydytojas paims šlapimo mėginį ir atliks kraujo tyrimus, taip pat gali būti, kad gydytojas pasiūlys atlikti šlapimo pūslės rentgeno arba ultragarso tyrimą. Nustačius šlapimo takų infekciją, bus paskirti antibiotikai. Gydymas ir ligos pasikartojimo prevencija

1. Vartoti daugiau vandens. Tai labai svarbu visoms katėms, turinčioms šlapimo pūslės problemų. Praskiedus šlapimą, jis mažiau dirgina šlapimo pūslę, todėl kristalai formuojasi kur kas rečiau. Jei jūsų katė mažai geria, gali padėti drėgnas maistas su vandeniu arba mirkytos granulės. Taip pat padeda vandens fontanėliai ir keli vandens dubenėliai.
2. Mityba. Veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti gydomąją dietą. Atitinkamo tipo dieta gali padėti ištirpdyti akmenis ir kristalus, be to, dietiniame pašare yra pakeistas baltymų ir mineralų kiekis, kad sumažėtų kristalus susidaryti skatinančių medžiagų. Juose taip pat yra daug žuvies omega aliejų, kurie mažina uždegimą ir antioksidantų, stabdančių ląstelių pažeidimus.
3. Svorio metimas ir mankšta. Nutukusios katės yra daug labiau linkusios į KAŠTL, todėl veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti mišrią dietą, kad būtų galima spręsti gyvūnų svorio ir KAŠTL problemas. Ilgas sėdėjimas gali prisidėti prie svorio problemų ir sudaryti sąlygas šlapimui ilgai užsilaikyti šlapimo pūslėje. Mankštos ir žaidimų skatinimas tikrai gali padėti.
4. Chirurgija. Veterinarijos gydytojui gali tekti katei duoti anestetikų, kad chirurginiu būdu atblokuotų šlapimo takus arba pašalintų kalcio oksalato akmenis. Po to paprastai skiriamas specialus pašaras, kad liga nepasikartotų.
5. Pakartotinis šlapimo mėginio ėmimas. Veterinaras turės stebėti jūsų katę, kad įsitikintų, jog cistitas išnyko ir akmenys ištirpo. Tam reikės pakartotinai paimti šlapimo mėginius ir galbūt atlikti vaizdo tyrimą.
6. Sumažinti aplinkos stresą. Tai vadinama įvairių aplinkos veiksnių modifikavimu (angl. „Multi-Modal Environmental Modification“ – MMEM), tačiau tai paprasčiausiai reiškia streso mažinimą namuose. Ką reikėtų daryti:

   • jei įmanoma, leiskite savo katei išeiti į lauką;

   • padėkite keletą maisto ir vandens dubenėlių ramiose, atokiose namų vietose, kad niekada nekiltų konfliktų dėl maisto ar vandens. Ir maisto, ir vandens reikia vienu dubenėliu daugiau, nei turite kačių;

   • pastatykite kelias kraiko dėžutes skirtingose ramiose vietose. Padėkite viena kraiko dėžute daugiau nei turite kačių. Padėkite dėžučių, net jei turite katėms skirtas dureles;

   • koridoriuose pastatykite baldų ir lentynų, kad katės galėtų prasilenkti viena su kita. Taip gyvūnai gali laisvai judėti skirtingais lygiais ir nekonfliktuoti;

   • Naudokite feromonų sklaidytuvus, kad katės jaustųsi ramiau.

KAŠTL yra sudėtinga būklė, tačiau jei greitai imsitės veiksmų ir dirbsite drauge, jūsų katė gali veiksmingai pasveikti ir, tikėkimės, liga daugiau niekada nepasikartos. Kaip ir visais kitais atvejais, prevencija yra geriau nei gydymas. Gerai pagalvokite, ar norite auginti kelias kates. Jei taip, pasitarkite su veterinarijos gydytoju arba vadovaukitės pirmiau pateiktais patarimais, kad namai nuo pat pradžių būtų kuo darnesni ir nekeltų streso. Jei jūsų katei aplinka nekelia streso, vadinasi, išvengsite streso ir savo gyvenime!

Peržiūrėjo Dr. Hein Meyer, DVM, PhD, Dipl-ECVIM-CA ir Dr. Emma Milne BVSc FRCVS