Šunų mitybos etapai: mityba nuo šuniuko iki vyresnio amžiaus

Turėti šunį gali būti vienas didžiausių gyvenimo malonumų, todėl žmonės įsigyja šunis – nuo jaunų, mažų šuniukų iki globojamų „auksinio“ amžiaus senukų, pasirengusių paskutinius savo gyvenimo metus praleisti mylinčiuose namuose. Nepriklausomai nuo šuns amžiaus, mityba – vienas svarbiausių dalykų, apie kuriuos reikia žinoti ir kuriuos reikia teisingai suprasti. Tinkama mityba padeda susiformuoti sveikiems kaulams ir raumenims, tačiau ji taip pat gali turėti įtakos smegenų ir organų vystymuisi ir net gebėjimui treniruotis.

Visi gyvūnai ir žmonės išgyvena vadinamuosius skirtingus gyvenimo etapus. Šunims augant, vystantis ir senstant jų mitybos poreikiai keičiasi. Mums, augintinių globėjams, svarbu atpažinti šiuos gyvenimo etapus ir atitinkamai pritaikyti gyvūnų maistą, kad jie išliktų liekni, sveiki ir puikios formos. Gyvenimo etapui pritaikytas šunų ėdalas keisis jūsų šuniui augant, todėl svarbu suprasti, ko reikia jūsų pūkuotam šeimos nariui nuo šuniuko iki vyresnio amžiaus.

Kokie yra šunų mitybos reikalavimai?

Šunims patinka žaisti su šeimininkais ir tyrinėti, tačiau tam – reikia energijos. Maistinės medžiagos – tai medžiagos, gaunamos iš maisto ir naudojamos kaip energijos šaltinis bei gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms. Šios medžiagos būtinos gyvūno augimui ir jas galima laikyti priežiūros priemonėmis, kad jūsų šuo būtų geriausios sveikatos. Kad automobilis važiuotų, jam reikia degalų (ir kitokios techninės priežiūros), o šuniui – reikia maisto.

Šuns mitybą sudaro įvairios maistinės medžiagos: baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralai ir vanduo. Rinkdamiesi visavertį ir subalansuotą ėdalą, kuriame yra šių maistinių medžiagų, padėsite jauniems šunims augti, o vyresniems – išlikti sveikiems. Apytiksliai šunų gyvenimo etapai

• Naujagimiai ir maži šuniukai (0–8 sav.):

  • mažų ir vidutinių veislių 2–12 mėn., didelių ir itin didelių veislių 2–12 mėn. ar iki 18 mėn.

• Suaugę šunys:

  • mažų ir vidutinių veislių 1–6 metų, didelių ir itin didelių veislių nuo 12 ar 18 mėn. iki 5 metų.

• Brandaus amžiaus šunys: 

  • mažų ir vidutinių veislių 7–10 metų, didelių ir itin didelių veislių 6–8 metų.

• Vyresnio amžiaus šunys: 

  • mažų ir vidutinių veislių – nuo11 metų, didelių ir itin didelių veislių – nuo 9 metų.

Naujagimiai šuniukai

Nuo gimimo naujagimiai šuniukai kelias pirmąsias savaites maitinasi tik motinos pienu. Tai labai svarbu jų imuninei sistemai, nes motinos antikūnai turi apsaugoti ir šuniukus. Tačiau, jei motina serga arba šuniukai yra našlaičiai, jauniems šuniukams reikia duoti pirkto pieno pakaitalo. Veterinarijos gydytojas gali jus pamokyti, kaip pasirinkti pieno pakaitalą ir kaip maitinti naujagimius šuniukus, kurie negauna motinos pieno.

Ilgainiui šuniukai natūraliai atpras nuo motinos pieno ir pradės virškinti kietą maistą. Žindymo metu šuniukų motiną reikėtų maitinti šuniukų ėdalu pagal poreikį, kad gautų visas jai ir šuniukams reikalingas kalorijas ir maistines medžiagas. Tai gali būti drėgnas arba sausas ėdalas, jei jis yra visavertis ir subalansuotas. Augdami šuniukai natūraliai pradės tyrinėti maistą ir mėgdžioti motiną. Jei mama maitinama sausu ėdalu, prieš maitinimą pamirkykite jį – tai padės šuniukams, kol jų dantukai yra labai maži. Augdami šuniukai pradės valgyti vis daugiau kieto maisto ir jiems reikės mažiau pieno. Mamai jie taip pat netrukus atsibos ir ji vis dažniau ilgesniam laikui pasišalins. Paprastai dauguma šuniukų maždaug 8–9 savaičių jau būna nujunkyti ir pasiruošę keliauti į naujus namus.

Šuniukai (2–12 mėn.)

Kai šuniukai bus nujunkyti, visą maistines medžiagas jie gaus iš šunų pašaro, todėl būtinai rinkitės ne tik skanų, bet ir sveiką ėdalą. Augimas ir vystymasis – sunkus darbas, o šuniukams reikia ir jie sunaudoja daug energijos, todėl jaunų šunų mitybos poreikiai apima didesnį baltymų ir kalorijų kiekį ir tam tikras kitas maistines medžiagas, pavyzdžiui, riebalų rūgštis ir kalcį – kad būtų palaikomas sveikas augimas ir organų vystymasis. Šuniukų skrandžiai palyginti maži, todėl jiems reikia kelių nedidelių valgymų per dieną. Veterinarijos gydytojas gali patarti, kiek kartų reikia šerti šuniuką, atsižvelgiant į jo amžių. Kai kurie suaugę žmonės maitinasi tik du kartus, tačiau nėra jokios priežasties, dėl kurios jie negalėtų valgyti daugiau, jei jų racionas yra padalytas ir jie išlieka liekni.

Šiais laikais šunys būna labai įvairaus dydžio, todėl įvairių veislių šunų mityba skiriasi. Didelių veislių šunys paprastai yra tie, kurie suaugę gali sverti daugiau kaip 25 kg. Kad jų sąnariai ir kaulai būtų sveiki, šie šunys auga lėčiau nei mažų veislių šunys. Visada įsitikinkite, kad šiems šunims pasirinkote didelių veislių šuniukams skirtą ėdalą. Jei kyla abejonių, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Iš pradžių šuniukai žais su maistu. Nors valgymas gali būti žaidimas, jauni šunys mėgaujasi skoniu ir nekantriai laukia aromatų ir pojūčių, kuriuos suteikia kramtymas. Kaip jau minėjome, iš pradžių sausą ėdalą galima šiek tiek sudrėkinti, kad šuniui būtų patogu kramtyti.

Labai svarbu reguliariai tikrinti augintinio svorį visą gyvenimą, o ypač nuo gimimo iki gyvūnas suaugs. Tai padeda įsitikinti, kad šuniukas auga tinkamai ir ne per greitai. Tam naudinga vadovautis augimo diagramomis. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti svorį ir kūno būklę pas veterinarijos gydytoją, kad šuniukas išliktų lieknas. Liekni šuniukai paprastai tampa lieknais suaugusiaisiais ir atvirkščiai, todėl, norint visą gyvenimą palaikyti gerą sveikatą, svarbu, kad augintiniai būtų liekni.

Suaugę šunys (1–6 m.)

Dauguma mažų ir vidutinio dydžio šunų suauga maždaug pirmaisiais gyvenimo metais. Šiuo gyvenimo tarpsniu šunims reikalinga tinkama mityba, todėl svarbu pereiti prie suaugusių šunų maisto tuo metu. Labai didelių ir milžiniškų veislių šunims gali prireikti iki 18–24 mėn., kad jų skeletas subręstų, todėl pasiteiraukite veterinarijos gydytojo, kada tinkamas laikas pereiti nuo šuniukų prie suaugusiųjų pašaro.

Suaugusio šuns maistas priklauso nuo jo dydžio ir aktyvumo lygio, todėl itin aktyvaus augintinio mitybos poreikiai skiriasi nuo mažiau aktyvaus šuns. Įsivaizduokite, kiek kalorijų reikia žmogui, kuris visą dieną sėdi prie stalo, ir kiek – maratono bėgikui! !

Jei kyla klausimų, kiek ėdalo turėtumėte duoti savo šuniui, geriausia pasitarti su veterinaru, tačiau niekada nepermaitinkite savo kailiniuoto draugo.

Pasirinkę šuniui tinkamiausią maisto rūšį nepamirškite, kad kiti elementai, pavyzdžiui, temperatūra, turės įtakos šuns mitybos pokyčiams. Labai karštas ir šaltas oras sunaudoja daugiau jūsų šuns energijos, todėl šuniui reikės tai kompensuoti mitybos racione. Be to, pakeitus veiklą, pavyzdžiui, pradėjus sportuoti, reikės pakeisti jūsų augintiniui siūlomo ėdalo kiekį arba rūšį.

Kadangi suaugusiems šunims nereikia tokių pat maistinių medžiagų kaip reikia augantiems šuniukams, geriausias suaugusiam šuniui skirtas pašaras yra specialiai suaugusio šuns poreikiams pritaikytas maistas. Jei suaugusį šunį ir toliau maitinsite šuniukų maistu, kai jis užaugs iki tikrojo savo ūgio gali kilti svorio problemų, nes šuniukų ėdale paprastai būna daug augimui reikalingų maistinių medžiagų, o daugeliui suaugusių šunų toks maistas yra per daug kaloringas.

Brandaus amžiaus šunys (7–10 metų)

Vėlgi šis gyvenimo etapas priklauso nuo veislės. Apskritai kuo didesnis šuo, tuo trumpesnė jo gyvenimo trukmė. Taigi vokiečių dogas gali būti laikomas vyresniu, kai jam yra 7 metai, o 15 kg sveriantis mišrūnas bus laikomas tik ką subrendusiu. Kreipkitės į veterinarijos gydytoją patarimo dėl konkretaus šuns gyvenimo tarpsnio.

Į šį gyvenimo etapą dažnai tinkamai neatsižvelgiama. Nors jūsų šuo vis dar kupinas gyvybės ir tikriausiai jam nėra sunku žaisti ir sportuoti su jumis, galite pastebėti, kad jis pradeda šiek tiek lėtėti, o jo žaidimų sesijos nebėra tokios ilgos kaip anksčiau. Šiuo požiūriu šunys niekuo nesiskiria nuo žmonių. Su amžiumi mes tampame lėtesni, taip pat lėtėja ir šunys, todėl labai svarbu augintinius šerti ėdalu, kuris atitinka brandaus amžiaus suaugusiųjų gyvūnų poreikius. Kadangi šiuo gyvenimo etapu jūsų šuo tapo lėtesnis, jam reikia daugiau maistinių medžiagų, skirtų sveikiems organams, kaulams ir raumenims palaikyti. Tokio amžiaus gyvūnams skirtas ėdalas padės jiems jaustis jauniems ir aktyviems. 

Su metais kalorijų poreikis apskritai mažėja. Daugelis žmonių pastebi, kad pasiekus 40 metų staiga atrodo, kad nuo visko auga svoris! Tas pats pasakytina ir apie subrendusius šunis. Šiam gyvenimo etapui skirtas maistas paprastai yra mažiau kaloringas, bet turi daugiau skaidulų, todėl šuo vis tiek jaučiasi sotus ir patenkintas. Vėlgi labai svarbu reguliariai tikrinti svorį. Ne tik tam, kad galėtumėte sureguliuoti jų racioną, bet ir tam, kad galėtumėte pastebėti ankstyvus problemų, pavyzdžiui, nutukimo, požymius. Šių patikrinimų metu taip pat svarbu pastebėti krentantį svorį. Svorio netekimas gali būti pirmas subtilus daugelio vyresnio amžiaus šunų ligos požymis, todėl anksti pastebėjus sumažėjusį svorį galima išgelbėti gyvybę.

Itin pagyvenusio amžiaus (10 metų ir vyresni)

Paprastai šuo sulaukia pagyvenusio amžiaus apie 10-uosius gyvenimo metus, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo šuns dydžio ir veislės. Kiekvienas šuo yra skirtingas, todėl kasmetinės apžiūros metu būtinai pasiteiraukite, ar jūsų šuo sulaukė arba artėja prie pagyvenusio amžiaus.

Šuniui senstant, jo mitybos poreikiai keičiasi kartu su jo organizmu. Pavyzdžiui, dažnai labai sulėtėja medžiagų apykaita, todėl daugeliui vyresnio amžiaus šunų, kaip ir brandaus amžiaus šunims, nereikia daug kalorijų turinčio maisto. Vyresnio amžiaus šunims skirtame ėdale į tai bus atsižvelgta ir jis bus specialiai sukurtas taip, kad padėtų palaikyti normalias šuns organizmo funkcijas ir judrumą. Kai kuriems vyresnio amžiaus šunims gali būti sunku išlaikyti svorį. Kartais taip nutinka dėl to, kad jie paprasčiausiai netenka riebalų, tačiau dažnai taip nutinka dėl to, kad jie netenka raumenų masės. Ši būklė vadinama sarkopenija ir atsiranda su amžiumi, panašiai kaip ir žmonėms. Raumenų masės netekimas gali sukelti problemų, nes jūsų augintinis gali tapti silpnesnis ir patekti į užburtą raumenų nykimo ir nusilpimo ratą. Veterinarijos gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų, ar jūsų šuo netenka riebalų, ar raumenų masės, ir tada galės rekomenduoti būtent jūsų šuniui tinkamą ėdalą. 

Vėlesniu brandaus ir vyresnio amžiaus gyvenimo laikotarpiu šunys gali pradėti sirgti su amžiumi susijusiomis ligomis, pavyzdžiui, sąnarių arba vidaus organų (širdies ar inkstų) ligomis. Vyresnio amžiaus šunims, kaip ir žmonėms, taip pat gali pasireikšti smegenų senėjimas. Yra daug gydomųjų dietų su specialiai pakeistais maistinių medžiagų profiliais, kurie gali labai pagerinti šuns gyvenimo kokybę ir pailginti jo gyvenimo trukmę. Jei manote, kad jūsų šuniui tai gali būti naudinga, pasiteiraukite veterinarijos gydytojo apie šias galimybes.

Šunų maisto pasirinkimas kiekvienam gyvenimo etapui

Nuspręsti, kuo šerti šunį, neturėtų būti sunku. Jei jums reikia pagalbos renkantis iš daugybės siūlomų variantų, pirmiausia susiaurinkite pasirinkimą pagal savo šuns amžiaus grupę. Pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju dėl individualių šuns mitybos reikalavimų. Veterinarijos gydytojas atsižvelgs į jūsų šuns veislę, dydį, sveikatą ir energijos kiekį, kad padėtų jums tinkamai pasirinkti.

Kai taip mylite savo šunį, tikrai norite jį palepinti skanėstais ir užkandžiais. Tik nepamirškite dalytis sveikais šunų skanėstais, kai treniruojate savo šunį. Šunų skanėstai neturėtų sudaryti daugiau kaip dešimt procentų šuns raciono. Taip pat nepamirškite, kad šuo visada turėtų šviežio ir švaraus vandens.