Kraujas kačių išmatose: ar turėtumėte susirūpinti?

Visada neramu, kai katės išmatose atsiranda kraujo. Juk geriausia, kai kraujas cirkuliuoja kūno viduje! Tačiau katės išmatose kraujo gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: kai kurios iš jų nekelia nerimo, o kitos gali būti labai rimtos. Taigi, kaip nustatyti, ar tai rimta ir kada reikėtų parodyti savo katę veterinarui? Apžvelkime keletą dažniausių kačių kraujingų išmatų priežasčių, taip pat kai kuriuos rimtesnių problemų požymius.

Kraujo katės kakutyje priežastys

Kartais pamatyti kraują išmatose nėra taip paprasta, kaip jums atrodo. Šviežią kraują lengva pastebėti, tačiau jei kraujuoja giliai esančios žarnyno vietos – spalva daug juodesnė. Taip yra todėl, kad kraujas buvo iš dalies suvirškintas ir pakeitė spalvą. Be to, reikia pridurti, kad daugelis kačių į tualetą eina lauke, o ne į kraiko dėžutę (šeimininkų patogumui). Gali būti labai sunku sužinoti, ar šios katės turi virškinimo sutrikimų, nebent gyvūnai akivaizdžiai susirgtų.

Iš esmės kraujavimą gali sukelti bet kas, kas sukelia uždegimą ar pažeidžia jautrią žarnyno gleivinę. Dažniausios kraujo katės išmatose priežastys

• Parazitai. Gera idėja – nuolat atnaujinti katės gydymą nuo kirmėlių. Katėms, kurios daug medžioja ir ėda savo grobį, gali prireikti reguliaraus gydymo. Net ir nemedžiojančios katės gali užsikrėsti kirmėlėmis.

• Viduriavimas. Daugeliu atvejų viduriavimas išnyksta per dieną ar dvi. Tačiau besitęsiant viduriavimui gali prasidėti kraujavimas.

• Kolitas. Tai yra storosios žarnos uždegimas, kurio metu dažnai išsiskiria ryškiai raudonas šviežias kraujas ir gleivės.

• Lėtinės enteropatijos. Tai apima keletą ligų, pavyzdžiui, į maistą reaguojančią enteropatiją (angl. FRE), į antibiotikus reaguojančią enteropatiją (angl. AFR) ir į steroidus reaguojančią enteropatiją (angl. SRE).

• Nepageidaujamos reakcijos į maistą. Tai yra alergija maistui ir maisto netoleravimas.

• Vėžys arba polipai žarnyne.

• Nuodai. Kai kurie nuodai, pavyzdžiui, graužikų masalas, sukelia kraujavimą visame organizme, įskaitant žarnyną.

 

• Bakterinės ar virusinės infekcijos.

• Stresas. Gyvenimas kartu su kitomis katėmis ar net šalia kaimynų kačių gali sukelti katėms stresą. Katės yra subtilios būtybės ir gali stresą gerai paslėpti.

Kada reikia susirūpinti

Jūs pažįstate savo katę geriau nei bet kas kitas: kuo geriau žinosite, kas jūsų katei yra normalu, tuo anksčiau pastebėsite pokyčius. Geriausi savininkai yra itin pastabūs. 

Akivaizdu, kad jei jūsų katė naudojasi kraiko dėžute, turėtų būti lengva pastebėti, kad pasikeitė jos išmatų kiekis arba pastebėti, ar besituštindama ji įsitempia ar miaukia. Jei augintinis eina į lauką, pasistenkite išsiaiškinti, kokia yra jo įprastinė rutina; kaip dažnai jis eina į lauką? Ar visada po valgio eina į lauką? Ar gyvūnas normaliai valgo ir geria?

Daugelis virškinimo sutrikimų išsisprendžia savaime arba net gali likti nepastebėti, tačiau būna atvejų, kai būtinai reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją.

• Ar jūsų katė atrodo prastai? Jei jūsų katė nustojo ėsti arba ėda mažiau, neteko svorio, yra mieguista arba geria daugiau nei įprastai, būtinai kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Dažnai tai būna ankstyvieji įvairių problemų, įskaitant sunkius virškinimo sutrikimus, požymiai.

• Jei pastebėjote stiprų vandeningą viduriavimą su krauju ar be jo, ypač jei katė vemia, turėtumėte kreiptis pagalbos. Dėl vėmimo ir viduriavimo netenkama skysčių, todėl gali greitai prasidėti dehidratacija ir augintinis neteks svarbių mineralinių medžiagų.

• Jūsų katė įsitempia eidama į tualetą. Tai gali būti vidurių užkietėjimo, kolito arba svetimkūnio žarnyne požymis, tačiau tai gali būti ir užsikimšusios šlapimo pūslės požymis, o šiuo atveju reikia skubios medicininės pagalbos. Jei jūsų katė kartais įsitempia eidama į tualetą, kuo greičiau kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

• Ilgai trunka. Jei bet kokie virškinimo sutrikimai tęsiasi ilgiau nei 48 valandas (net jei jūsų katė atrodo žvali ir ėda), geriausia augintinį patikrinti, jei tik galite.

Jei nuspręsite kreiptis į veterinarijos gydytoją, pasistenkite paimti išmatų mėginį, jei galite. Veterinarijos gydytojas norės ištirti, ar nėra parazitų, infekcijų ir kraujo. Veterinarijos gydytojas taip pat gali norėti atlikti kraujo tyrimus ir galbūt rentgeno ar ultragarso tyrimus. 

Dažnai po kelių dienų gerai virškinamo maisto (o kartais ir pavartojus vaistų) viskas grįžta į teisingas vėžes. Tačiau kuo greičiau viską išsiaiškinsite, tuo geriau. Atminkite, kad veterinarai yra tam, kad padėtų jums ir jūsų gyvūnams. Niekada nesijaudinkite, kad reaguojate pernelyg jautriai, nes visada verčiau saugotis, nei gailėtis.

Peržiūrėjo: Dr. Hein Meyer, DVM, PhD, Dipl-ECVIM-CA