Šunų alopecija ir kailio slinkimas: priežastys ir gydymas

Šunų kailio slinkimas, dar vadinamas alopecija, pasitaiko dažnai ir tai paprasta pastebėti. Kailio slinkimas gali pasireikšti vienoje ar keliose vietose arba visame kūne. Jei namuose gyvenantis šuo plinka, jums gali kilti klausimas, kodėl ir ar reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją. Kailis šunims gali slinkti dėl įvairių priežasčių, tačiau tikėtina, kad jūsų ne itin pūkuotas draugas plinka dėl vienos iš penkių dažniausiai pasitaikančių priežasčių.

1. Sezoninis šėrimasis

Kartais iš pirmo žvilgsnio itin didelis šunų kailio slinkimas yra viso labo normalus šėrimasis. Šunims slenka kailis, kai atskiri plaukeliai pasensta arba yra pažeidžiami arba šeriasi sezoniškai, atšilus orams. Daug šunų šeriasi ištisus metus, ypač dėl to, kad jie gyvena patalpose su centriniu šildymu. Kai kurioms veislėms, pavyzdžiui, haskiams ir labradorams, užauga stori žieminiai kailiai, kurie išslenka pavasarį. Jei gyvenate vidutinio klimato vietovėje, sezoninis šėrimasis neturėtų būti ryškus. Jei šėrimasis itin gausus, šukuodami šunį du ar tris kartus per savaitę pašalinkite slenkančius plaukus ir stebėkite kailio būklę.

2. Bakterinės ir grybelinės infekcijos

Bakterijos ir mielės – įprasti šunų odos gyventojai, tačiau kartais jos gali tapti nekontroliuojamos ir sukelti infekciją. Bakterinės ar grybelinės mielių sukeltos odos infekcijos gali lemti kailio slinkimą, odos riebalavimąsi, paraudimą, niežulį ir nemalonų kvapą. Kartais bakterinės infekcijos sukelia į spuogus panašius pūlinukus.

Šunys taip pat gali užsikrėsti žvyneline – grybeliu (ne tikrais žvynais!), kuris sukelia kailio slinkimą nedideliuose užkrėstuose plotuose. Dėl raudonų, niežtinčių ar žvyneliais padengtų vietų reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją. Veterinarijos gydytojas atliks išsamią apžiūrą, rekomenduos atlikti tam tikrus tyrimus ir, jei reikia, skirs antibiotikų arba vaistų nuo grybelio infekcijai gydyti.

3. Niežai ir kiti parazitai

Niežai yra bendras pavadinimas, reiškiantis niežtinčią odą dėl erkučių sukeltos infekcijos. Erkutės – tai mikroskopiniai padarėliai, gyvenantys odos paviršiuje arba plaukų folikuluose. Jie sukelia kailio slinkimą ir niežulį, nes graužia arba kramto odą. Kai kurios erkutės (pvz., sukeliančios žvynelinę) yra labai užkrečiamos tiek žmonėms, tiek kitiems šunims, tvirtina veterinarijos vadovas „Merck“. Kitos erkutės, pavyzdžiui, „Demodex“, nėra užkrečiamos, bet vis tiek sukelia kailio slinkimą, todėl gali prireikti gydymo.

Blusos – labai dažna priežastis, dėl kurios šuo plinka. Šunims dėl blusų gali pradėti niežtėti kailį ir jie pradės kasytis. Kailio slinkimo vieta gali būti puiki užuomina, nes blusos dažniausiai sukelią niežulį galvos, kaklo ir uodegos srityse.

Blusos ir kai kurios erkutės yra labai užkrečiamos, todėl visi ant šuns aptikti parazitai jau gali būti išplitę jūsų namuose ir kituose augintiniuose. Jei aptiksite erkučių ar blusų, veterinarijos gydytojas gali paskirti gydymą nuo parazitų ir patarti, kaip atsikratyti kenkėjų. Atminkite, kad dauguma erkučių nematomos plika akimi, o blusos didžiąją laiko dalį praleidžia minkštuosiuose balduose. Tad jei nepastebėjote parazitų dar nereiškia, kad jie nėra jūsų šuns šėrimosi priežastis. 

4. Alergijos

Šunims, kaip ir žmonėms, gali pasireikšti alergija, o dažniausiai pasitaikantys požymiai – odos niežėjimas ir kailio slinkimas. Pateiksime dažniausiai pasitaikančias šunų alergijas.

• Alergija (atopinis dermatitas arba atopija) aplinkos dirgikliams, pavyzdžiui, žiedadulkėms, pelėsiams ir dulkių erkutėms.

• Alergija blusoms.

• Alergija maistui.

Jei veterinarijos gydytojas įtaria alergiją, gali rekomenduoti naikinti blusas, naudoti vaistus nuo niežulio, vengti alergenų arba atlikti maisto bandymą, kad paneigtų alergiją maistui.

Alergiją maistui galima nustatyti tik išbandžius maistą mažiausiai 10–12 savaičių. Jei veterinarijos gydytojas skiria jūsų šuniui bandomąjį pašarą (kurį sudaro ribotos sudėties ingredientai) arba gydomąjį pašarą, labai svarbu įsitikinti, kad pašaro bandymo metu jūsų šuo neėda nieko kito. Vienas skanėstas ar nugvelbtas vištienos kąsnelis gali pakeisti rezultatus. Jei pagrindinė priežastis yra alergija, tai tinkamai ją gydant jūsų šuns kailis turėtų ataugti ir niežulys turėtų praeiti.

5. Dideli sveikatos sutrikimai

Jei šuniui nuo viso kūno arba kai kuriose vietose slenka kailis, ypač jei šuniui niežti, gali būti, kad už to slypi liga. Oda yra didžiausias kūno organas, todėl, kad išliktų sveika, odai reikia labai daug maistinių medžiagų ir veikiančių organizmo procesų. Jei jūsų šuo turi sveikatos sutrikimų, odos ir kailio pokyčiai gali būti pirmas problemų požymis.

Šuniui gali slinkti kailis dėl hormoninių ligų, pavyzdžiui, hipotirozės, antinksčių ar augimo hormono sutrikimų. Jei veterinarijos gydytojas įtaria, kad kailio slinkimo priežastis yra liga, jis gali rekomenduoti atlikti laboratorinius tyrimus ir galbūt atlikti rentgeno ar ultragarso tyrimus, kad nustatytų priežastį.

Pernelyg didelis šėrimasis taip pat gali atsirasti dėl streso, netinkamos mitybos, nėštumo ar žindymo. Jei manote, kad jūsų šuo šeriasi daugiau nei įprastai arba jei atsiranda nuplikusių vietų, pasitarkite su veterinarijos gydytoju. Veterinarijos gydytojo paskirtas gydymas priklausys nuo jūsų augintinio diagnozės ir kitų sveikatos požymių.

Kai šuo plinka, jį reikia nuvesti pas veterinarijos gydytoją, tačiau augintinio būklę dažnai galima pagerinti paprasčiausiai pakeitus pašarą ar vaistus. Gali užtrukti, kol bus išsiaiškinta kailio slinkimo priežastis, nes gali būti daug veiksnių. Pasitarkite su veterinarijos gydytoju ir kantriai laukite, kol gydytojas nuspręs ar yra kitų priežasčių. Reguliariai šukuokite ir valykite augintinio kailį bei atkreipkite dėmesį į įprastą savo šuns būklę – tai padės pastebėti pirmuosius problemos požymius.