Kraujas šunų išmatose – ar turėtumėte susirūpinti?

Pamačius kraują visada kyla nerimas, kad ir kokios būtų aplinkybės. Kraujas šuns išmatose – ne išimtis. Kartais galite matyti labai ryškiai raudoną, šviežią kraują, tačiau kraujavimas viršutiniame žarnyne būna tamsesnės, juodesnės spalvos ir gali likti nepastebėtas. Yra daug įvairių priežasčių, dėl kurių gali atsirasti kraujingų išmatų – tai gali būti tiek gerybinės, tiek galinčios kelti pavojų gyvybei, todėl verta žinoti, ką daryti tai pastebėjus. Panagrinėkime galimas bendras priežastis ir aptarkime, kada imtis veiksmų.

Dažniausios kraujo šunų išmatose priežastys

• Kolitas – tai storosios žarnos uždegimas, kuris šunims pasitaiko gana dažnai. Dėl uždegimo ir to, kad jūsų šuo stanginasi besituštindamas, dažnai pastebimas šviežias kraujas ir gleivės. Kolitą dažnai sukelia nesaikinga mityba, pavyzdžiui, likučiai iš šiukšlių dėžės, tačiau gali būti ir rimtesnių priežasčių.
• Hemoraginis viduriavimas arba gastroenteritas. Tai gali greitai tapti labai rimta problema. Ją sukelia virusinės ligos, pvz., parvovirusas, todėl labai svarbu nuolat atnaujinti šuns skiepus.
• Žaizda žarnyne. Rydami aštrius daiktus, pvz., kaulus ar žvyrą, augintiniai gali sužeisti žarnų gleivinę, o tai sukels kraujavimą.
• Lėtinės enteropatijos, pavyzdžiui, maistu ar antibiotikais gydoma enteropatija.
• Parazitai. Stenkitės nuolat atnaujinti savo šuns parazitų kontrolės priemones, kaip rekomenduoja veterinarijos gydytojas.
• Vėžys arba žarnyno polipai.
• Maisto alergijos arba netoleravimas.
• Nuodai. Kai kurie nuodai, pavyzdžiui, graužikų masalas, sukelia kraujavimą visame organizme, įskaitant žarnyną.

Tai yra kelios iš dažniausiai pasitaikančių kraujo atsiradimo šuns išmatose priežasčių. Taigi, kada galite būti ramūs, o kada turėtumėte kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Kada reikia susirūpinti

Pamatę kraują išmatose, nebūtinai turite skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją – gal tai atrodo netikėta. Pavyzdžiui, dauguma kolito atvejų savaime pagerėja per dieną ar dvi. Tačiau kai kada turėtumėte susirūpinti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos.

• Stiprus viduriavimas. Stiprus vandeningas viduriavimas su krauju ar be jo gali labai greitai sukelti dehidrataciją ir svarbių mineralinių medžiagų netekimą, ypač jei augintinis dar ir vemia. Netekęs kraujo šuo taip pat gali greitai susirgti mažakraujyste. Būtinai pasakykite veterinarijos gydytojui, jei jūsų šuo nėra paskiepytas, nes infekcinės ligos kelia didelį pavojų kitiems ligoninės pacientams.
• Kada jūsų šuo blogai jaučiasi, o kada yra sveikas? Savo šunį pažįstate geriau nei bet kas kitas. Jei augintiniai atrodo sveiki, laimingi ir budrūs, normaliai valgo ir žaidžia, tikriausiai galite palaukti vieną ar dvi dienas ir pažiūrėti, ar situacija pagerės savaime. Tačiau jei jūsų šuo atrodo vangus, kaukia iš skausmo arba nustoja ėsti, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
• Kiek tai tęsiasi? Net jei jūsų šuo atrodo energingas ir sveikas, jei kraujavimas tęsiasi ilgiau nei 48 valandas, geriausia augintinį ištirti.
• Ar buvo koks nors įvykis, dėl kurio prasidėjo kraujavimas? Tai gali atrodyti savaime suprantama, bet visada stenkitės prisiminti kelias paskutines dienas prieš pirmą kartą pamatydami kraują. Ar jūsų šuo kaip skanėstą suvalgė kaulą arba pavogė maisto iš šiukšliadėžės? Ar sode naudojote nuodus, kuriuos šuo galėjo rasti? To paties paklauskite kaimynų. Ar staiga pakeitėte savo šuns maistą?

Jei nuspręsite, kad reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, labai naudinga pasiimti su savimi išmatų mėginį. Veterinarijos gydytojas norės ištirti, ar nėra parazitų, kraujo, infekcijų ir kt. Net nuotraukos gali būti naudingos, jei esate užklupti netikėtai ir negalite paimti mėginio.

Gali būti, kad užteks tik kelių dienų gydymo ir lengvai virškinamo sveikimo ėdalo. Tačiau, jei yra svetimkūnių ar sužeidimų pavojus, veterinarijos gydytojui gali prireikti atlikti kraujo ir net vaizdinius tyrimus, pavyzdžiui, rentgeno ar ultragarso tyrimus. Jei tai uždegiminė žarnyno liga (UŽL) ir galimi augliai, gali prireikti atlikti biopsiją arba operaciją.

Jei nerimaujate, kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Visada geriau pasisaugoti, nei vėliau gailėtis.

Peržiūrėjo: Dr. Hein Meyer, DVM, PhD, Dipl-ECVIM-CA