Kačių limfoma: ką turite žinoti

Geriausias būdas pasirūpinti katės sveikata ir gerove – suprasti, kaip veikia jos organizmas ir į ką atkreipti dėmesį katei sergant. Štai ką turite žinoti apie kačių limfomą, jei norite būti geriausiai informuotas augintinio šeimininkas.

Kačių limfoma

Kačių limfoma – tai limfinės sistemos, kurią sudaro limfocitai (kraujo ląstelės) ir organai (limfmazgiai ir kt.), vėžys. Ši liga gali paveikti daugelį katės organizmo sistemų ir dažniausia sukelia nugaros smegenų navikus.

Remiantis „The Royal Veterinary College“, kačių limfoma yra dažniausiai diagnozuojamas kačių vėžys. Egzistuoja daugybė kačių limfomos tipų, tačiau dažniausiai pasitaikanti yra žarnyno limfoma, dar vadinama gastrointestinalinė (IG) arba virškinamojo trakto limfoma. Kaip šis vėžys paveiks jūsų katę priklauso nuo įvairių veiksnių.

Priežastys

Kačių limfomos atsiradimas siejamas su kačių leukemijos virusu (FeLV) ir rečiau su kačių imunodeficito virusu (FIV). Katės, kurioms nustatyta kačių leukemija, paprastai suserga vėžiu ganėtinai jauname amžiuje. Šiais laikais daugelis kačių laikomos patalpose, o tyrimai ir skiepai nuo ŽPV yra plačiai paplitę – limfoma rečiau pasitaiko jaunesnėms katėms. Katės, kurios neturi viruso, limfoma dažniausiai suserga vyresniame amžiuje. 

Pasak „Blue Cross“, tabako dūmų poveikis gali padidinti kačių limfomos riziką. Pastebima, kad nors pasyvus rūkymas gali būti kenksmingas visiems naminiams gyvūnams, katės yra ypač pažeidžiamos. Gyvūnai ne tik įkvepia ore esančių dūmų, bet ir prausdamiesi gali praryti nuodingų dūmų dalelių, patekusių ant jų kailio.

Kačių limfomos tipai

Kadangi limfinė sistema sąveikauja su visomis organizmo sistemomis, limfoma gali pažeisti bet kurį iš organų. Pagrindiniai limfomos tipai:

• gastrointestinalinė (virškinamojo trakto limfoma);
• mediastinalinė (krūtinės);
• renalinė (inkstų);
• nazalinė (nosies);
• spinalinė (nugaros);
• kutaninė (odos);
• multicentrinė (pažeidžiami keli organai, dažniausiai blužnis ir kepenys).

Kačių limfomos požymiai

Kačių limfomos požymiai priklauso nuo pažeistų organų. Pateikiame keletą požymių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį atsižvelgiant į limfomos vietą.

• Virškinamasis traktas: vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, apetito praradimas, svorio kritimas, mieguistumas ir kraujingos išmatos.
• Krūtinė: kvėpavimas pražiota burna, kosulys, apetito praradimas, svorio kritimas ir regurgitacija.
• Inkstai: daugiau geria ir dažniau šlapinasi, svorio kritimas ir apetito praradimas.
• Nosis: nuolatinės išskyros iš nosies, kraujavimas iš nosies, patinusi nosis, čiaudulys, apetito praradimas, išskyros iš akių ir garsus kvėpavimas.
• Nugara: galinių kojų silpnumas arba paralyžius.
• Oda: niežulys, plaukų slinkimas ir kraujuojantys odos navikai.

Jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių, nedelsdami kreipkitės į veterinarą. Jie gali nustatyti jūsų katės ligą ir paskirti geriausiai tinkantį gydymą.

Diagnozė

Limfomai diagnozuoti reikia įvairios informacijos. Jei veterinaras įtaria, kad jūsų katė serga limfoma, jis paklaus apie jūsų katės praeitį ir gyvenimo būdą. Tikėtina, kad vėliau reikės atlikti fizinę katės apžiūrą, laboratorinius tyrimus (įskaitant kraujo, šlapimo, FeLV ir FIV tyrimus) ir vaizdo tyrimus, pavyzdžiui, rentgenogramą ir ultragarsą.

Veterinaro rekomenduojami tyrimai priklauso nuo įtariamos limfomos tipo. Pavyzdžiui, atsiradus dariniui arba patinus limfmazgiui, gali būti atliekama biopsija. Paimamas nedidelis pažeisto audinio mėginys ir ištiriama, ar jame nėra vėžinių ląstelių.

Gydymas

Kačių limfomos gydymo tikslas – pasiekti, kad vėžys išnyktų (būtų pašalinti visi požymiai ir simptomai) ir kad pagerėtų jūsų katės gyvenimo kokybė kiek galimą ilgesnį laiką. „Blue Cross“ aiškinimu, limfoma paprastai plačiai išplinta organizme, todėl dažniau pasirenkama chemoterapija, o ne operacija. Katės paprastai gerai reaguoja į šį gydymą ir nepatiria nemalonaus šalutinio poveikio, pavyzdžiui, kailio slinkimo ar pykinimo. 

Jei negalima atlikti chemoterapijos, veterinaras gali rekomenduoti spindulinį gydymą, o retais atvejais – operaciją. Siekiant palengvinti vėžio simptomus, katės taip pat gali būti gydomos prednizolonu (steroidu).

Prognozė

Taikant chemoterapiją, daugelis kačių gali pasiekti laikiną klinikinių požymių remisiją ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Kai kurios katės gali pasiekti vėžio remisiją iki kelerių metų, priklausomai nuo individualios situacijos. Prognozės priklauso nuo limfomos tipo, ar jūsų katė sirgo FeLV ir (arba) FIV ir nuo vėžio vietos. Kačių, turinčių FeLV arba FIV virusą, prognozė dažnai būna blogesnė. 

Gyvūnų šeimininkai taip pat turėtų pasikonsultuoti su veterinaru dėl limfoma sergančių kačių mitybos poreikių.

Prevencija

Nors limfomos išvengti neįmanoma, galite imtis veiksmų, kad sumažintumėte tikimybę, jog jūsų katė susirgs limfoma.

Laikykite katę namuose

Taip jūsų augintinis išvengs kontakto su katėmis, kurios yra užsikrėtusios FeLV arba FIV.

FIV ir FeLV tyrimai

Jei įmanoma, ištirkite savo katę, kai ji dar kačiukas. Jei namuose atsiras nauja katė, prieš leisdami savo katei su ja susipažinti, ištirkite ją.

Paskiepykite kačiukus nuo FeLV

Šiuo metu vakcinos nuo FIV nėra, tačiau galite paskiepyti savo katę nuo FeLV. Jei jūsų katė gali išeiti į lauką, būtinai atnaujinkite jos skiepus nuo FeLV.

Pasirūpinkite, kad katės aplinkoje nebūtų rūkoma.

Pasak „Blue Cross“, pasyvus rūkymas nėra gerai, taip pat ir katėms.

Reguliariai lankykitės pas veterinarą

Svarbiausia – ankstyvas aptikimas Du kartus per metus apžiūrėkite savo katę ir paprašykite kasmet atlikti kraujo tyrimus 7 metų ir vyresnėms katėms.

Medicinos pažanga bei geresnis augintinių šeimininkų švietimas ir toliau gerina vėžiu sergančių kačių šansus. Galite imtis priemonių, kad padėtumėte savo katei nugyventi geriausią gyvenimą – nuo ankstyvo ligos nustatymo iki rizikos veiksnių mažinimo.