Šunų perkaitimo požymiai

Į šunų perkaitimą negalima numoti ranka. Kai už lango ima kepinti, svarbu žinoti, kokį poveikį karštis daro jūsų augintiniui. Perkaitimas šunims gali sukelti sunkias ar net mirtinas ligas, pavyzdžiui, jie gali patirti šilumos smūgį arba gali sustoti širdis. Jeigu norite, kad jūsų šuo vasarą leistų saugiai ir smagiai, perskaitykite toliau apibūdintus perkaitimo požymius ir kaip to išvengti. Užuomina – šiek tiek vandens daro tikrus stebuklus, kai reikia atvėsinti mažąjį vilkiuką.

Perkaitimas ir šilumos smūgis

Šunys, kitaip negu žmonės, neprakaituoja, taigi tokiu būdu negali pašalinti šilumos pertekliaus. Nors šuo letenose turi kelias prakaito liaukas, jų yra per mažai, kad padėtų reguliuoti kūno temperatūrą. Taigi šuo stengiasi atvėsti greitai kvėpuodamas atviru snukiu – lekuodamas, tačiau lekavimo kartais nepakanka apsisaugoti nuo perkaitimo.

Šunys gali perkaisti tuomet, kai jų kūno temperatūra tampa aukštesnė už normalią temperatūrą. Pasak svetainės PetMD.com, normali šunų kūno temperatūra gali šiek tiek skirtis, tačiau sutariama, kad aukšta temperatūra yra 39,5  C ir daugiau. Jeigu temperatūra kyla ir pasiekia 41  C arba daugiau, šuniui kyla šilumos smūgio pavojus – ištikus šilumos smūgiui, organai vienas po kito nustoja funkcionuoti, ir galiausiai gali sustoti širdis.

Įspėjamieji ženklai

Laimei, šunų perkaitimo požymius nesunku pastebėti. Pirmasis požymis yra intensyvus lekavimas. Pasak Amerikos „Kennel Club“ šunų sveikatos fondo, pavojingai perkaitusiam šuniui gali pasireikšti kolapsas arba traukuliai, jis gali viduriuoti arba vemti, o dantenos ir liežuvis gali pamėlynuoti arba tapti ryškiai raudoni. Taigi jūs tikriausiai norėsite pastebėti šią problemą, kol ji dar netapo sunki, kad galėtumėte įsikišti ir padėti išvengti rimto perkaitimo. Ankstyvieji perkaitimo požymiai subtilesni – gali tiesiog atrodyti, kad jūsų šuo mažiau reaguoja į komandas negu įprastai, pavyzdžiui, pašauktas vardu šuo gali nueiti į šalį, užuot pažvelgęs į jus. Jeigu jums kyla abejonių, perkelkite šunį į vėsesnę vietą. Jungtinių Amerikos Valstijų humanistų draugija taip pat sako, kad galimo šilumos smūgio požymiai yra stiklinės akys, gausus seilėtekis, spartus širdies plakimas, galvos svaigimas arba koordinacijos sutrikimas, karštis, letargija arba sąmonės netekimas.

Rizikos veiksniai

overweight pug pantingNors pavojus perkaisti egzistuoja visiems šunims, kai kurios veislės jautresnės už kitas. Perkaisti labiau linkę šunys, kurių kailis tankus arba ilgas, labai jauni arba labai seni šunys, taip pat trumpasnukių veislių šunys (t. y. tie, kurių trumpos nosys ir plokšti snukiai), pavyzdžiui, ši cu, mopsai, bokseriai ir buldogai. Ypač jautrūs yra antsvorio turintys šunys bei šunys, kenčiantys nuo tam tikrų sveikatos sutrikimų, kurie sukelia kvėpavimo sunkumus arba širdies problemas.

Rizikos grupei priklauso ir labai aktyvūs, tarnybinių arba medžioklinių veislių šunys (aviganiai, retriveriai, spanieliai ir kt.) – rizika ypač padidėja vasaros mėnesiais. Taigi turėtumėte būti atsargūs ir neversti šių šunų pernelyg aktyviai judėti. Įsitikinkite, kad jie gauna pakankamai pertraukų pailsėti šešėlyje ir visada gali numalšinti troškulį.

Pavojų šunims gali kelti ir aplinkos veiksniai. Atkreipkite dėmesį ne tik į aukštą temperatūrą, bet ir į didelę drėgmę, kuri gali padidinti perkaitimo tikimybę. Didesnis pavojus perkaisti kyla visiems šunims, jeigu nėra pakankamai šešėlio arba kitos vėsios vietos lauke, kur jie galėtų pailsėti. Didelis pavojus perkaisti ir gauti šilumos smūgį kyla karštame automobilyje paliktiems šunims.

Ką daryti, jeigu šuo perkaito?

Pastebėję pirmuosius perkaitimo požymius, nedelsdami stenkitės atvėsinti šunį. „Vetstreet“ rekomenduoja atlikti šiuos veiksmus, siekiant padėti perkaitusiam šuniui:

  1. Nedelsdami perkelkite šunį į vėsesnę vietą: į patalpą, kurioje yra oro kondicionierius arba į pavėsį prie ventiliatoriaus.
  2. Rektaliniu termometru išmatuokite temperatūrą. Pavojus perkaisti paprastai kyla tuomet, jeigu šuns kūno temperatūra yra tarp 39,5 ir 41  C. Aukštesnė negu 41  C temperatūra rodo, kad šuniui gresia šilumos smūgis. Jeigu šuniui kyla toks pavojus, kreipkitės į veterinarą.
  3. Jeigu netoliese yra gėlo vandens telkinys, pavyzdžiui, ežeras arba kūdikių baseinas, leiskite šuniui pasinerti ir atvėsti. Kitu atveju galite naudoti vėsų, šlapią audinį arba rankšluosčius. Uždėkite vėsų, šlapią audinį šuniui ant sprando, tarp priekinių ir užpakalinių kojų, taip pat galite šaltu vandeniu atsargiai sušlapinti šuns ausis ir letenas.
  4. Jeigu šuo sąmoningas ir nori lakti, duokite jam vėsaus, šviežio vandens. Tačiau neverskite lakti, nes vandens gali patekti į plaučius. Jeigu šuo negali arba nenori lakti, arba negali nuryti, sudrėkinkite vandeniu jo liežuvį. Neduokite šuniui ledo kubelių, nes temperatūra gali sumažėti per smarkiai ir sukelti šoką.
  5. Nugabenkite šunį pas veterinarą. Jeigu to dar nepadarėte, paskambinkite iš anksto, kad veterinaras galėtų imtis veiksmų, kai tik atvyksite.

Kaip išvengti šuns perkaitimo?

Žinoma, geriausias vaistas yra prevencija. Savo šunį nuo perkaitimo galite apsaugoti ėmęsi kelių pagrindinių saugos priemonių. Mažiau mankštinkitės su šunimi ir trumpiau būkite lauke, jeigu lauke labai karšta arba drėgna, šuniui būnant lauke parūpinkite pakankamai šešėlio ir vandens ir niekada, jokiomis aplinkybėmis, nepalikite savo augintinio stovinčiame automobilyje, net ir pastatę jį pavėsyje bei atidarę langus. Netgi nekarštomis dienomis, kai lauke yra apie 20  C, temperatūra pastatytame automobilyje per kelias minutes gali pasiekti 50  C, todėl palikti jame šunį, net ir trumpam, yra labai pavojinga.

White spaniel dog swimming in lake water.Jeigu jūsų šuniui reikia išlieti energiją ir kokiu nors būdu pasimankštinti, kad nusiramintų, prieš parvesdami šunį į namus leiskite jam paplaukioti arba pažaisti purkštuvu drėkinamoje pievelėje. Vėsinantis įvyniojimas arba liemenė gali padėti sumažinti šuns kūno temperatūrą jo nesušlapinant. Jeigu jūsų šuns ilgi plaukai arba tankus kailis, apsvarstykite galimybę karštuoju metų laiku jį apkirpti, tik palikite pakankamai kailio, kuris apsaugotų nuo saulės.

Be to, jeigu su šuniu leidžiatės į ilgus pasivaikščiojimus, geriau tai padaryti vėsesniu paros metu, pavyzdžiui, anksti ryte arba vėlai ir vakare (taip pat nepamirškite, kad karšti šaligatviai gali nudeginti šuns letenas). Su savimi turėkite vandens ir kartkartėmis sustokite pailsėti. Jeigu su šunimi bėgiojate, nepersistenkite. Bėgiojant karštą dieną reikiamą organizmo drėgmę sunku išlaikyti ne tik jums, bet ir jūsų šuniui.

Jeigu su šunimi medžiojate arba einate į žygius, taip pat jeigu šuo gano avis ar galvijus, suteikite šuniui galimybę kartkartėmis pailsėti pavėsyje ir užtikrinkite, kad jis turėtų pakankamai šviežio vandens. Drėkinkite šunį tuo metu, kai jis dirba, arba naudokite vėsinančią liemenę bei atidžiai stebėkite, ar nepasireiškia pirmieji perkaitimo požymiai. Atminkite, kad tarnybiniai šunys taip susitelkia į savo užduotis, jog nesupranta, kad jiems reikia pailsėti ir atvėsti. Taigi jūs turite stebėti savo šunį ir užtikrinti, kad jis gautų pakankamai pertraukų – tik tuomet šuo išliks sveikas.

Galiausiai, nepamirškite parengti plano, kaip vėsinti šunį, jeigu namuose nutrūks elektros tiekimas arba nebeveiks oro kondicionierius. Jeigu jums tokiomis sąlygomis gali būti nemalonu, kur kas blogiau yra jūsų šuniui, kurio kūno temperatūra ir taip aukštesnė už jūsiškę. Jeigu planuojate persikelti į vėsesnę gyvenamąją vietą, įsitikinkite, kad galėsite pasiimti ir šunį. Kitu atveju, palikite jį gyvūnų viešbutyje tol, kol galėsite saugiai grįžti į vėsesnius namus.

Apsiginklavę žiniomis, kaip atpažinti perkaitimą, kaip reaguoti, o, pirmiausia, kaip jo išvengti, galite tikėtis saugios, smagios ir laimingos vasaros su keturkoju draugu.

Apie autorę

Jean Marie Bauhaus

Jean Marie Bauhaus

 

Jean Marie Bauhaus  yra gyvūnų augintoja ir tinklaraštininkė iš Tuslos, Oklahomos valstijoje (JAV). Paprastai ji rašo apsupta keturkojų savo draugų.

 

Susiję straipsniai apie augintinių priežiūrą