Šunų demencija: pažinimo funkcijų sutrikimo požymiai, simptomai ir valdymas

Kai jūsų šuo sensta, tikriausiai tikitės, kad jo energija ir gebėjimas bėgioti bei šokinėti sumažės. Tačiau sužinoję, kad šuniui taip pat gali pasireikšti psichikos senėjimas, daugelis augintinių globėjų nustemba. Šunų demencija, dar vadinama kognityvinės disfunkcijos sindromu (KDS), tampa vis dažnesne problema, nes augintinių sveikatos priežiūros pažanga pailgino jų gyvenimo trukmę.

Senėjantys šuns smegenys

Šunų demencija arba KDS gali pasireikšti panašiais smegenų pokyčiais, kokie pastebimi žmonėms sergant demencija. Žmonių demencija – tai apibendrintas terminas, apibūdinantis visus pažinimo funkcijos sutrikimus, iš kurių žinomiausia yra Alzheimerio liga. Nors Alzheimerio liga yra plačiai žinoma žmonių demencijos forma, į KDS dažnai gali būti neatsižvelgiama pas veterinarijos gydytoją tikrinant vyresnio amžiaus augintinius. Deja, daugelis žmonių savo šunų elgesio pokyčius priskiria įprastam senėjimo procesui ir nepraneša veterinarijos gydytojui apie naujai atsirandančias problemas. Su šunų demencija susiję pokyčiai gali būti beveik nepastebimi, o laipsniškai kintantį šuns elgesį gali būti sunku pastebėti net ir pačiam atidžiausiam globėjui.

Žinodami šunų demencijos požymius galėsite atpažinti bet kokias problemas ankstyvoje stadijoje, todėl pasitarkite su veterinarijos gydytoju ir aktyviai rūpinkitės savo šunimi. Augintinių globėjams svarbu susipažinti su įvairiais gyvūnų senėjimo požymiais.

Šunų demencijos požymių atpažinimas

Šuniui senstant svarbu atkreipti dėmesį į visus jo elgesio pokyčius. Sendamas jūsų šuo gali natūraliai emociškai subręsti, jo reakcija į tam tikrus dirgiklius ar asmeninius pomėgius gali pasikeisti, tačiau kai kurie elgesio pokyčiai gali būti susiję su demencija. Norėdami išsiaiškinti kognityvinės disfunkcijos sindromą, prisiminkite raides DIMM.

Dezorientacija

• Žingsniuoja ir negali rasti vietos.
• Klaidžioja be tikslo.
• Įstringa kitoje durų pusėje arba už baldų.
• Atrodo pasiklydęs kieme arba pamiršta, kokiu tikslu eina į lauką.
• Prašo leisti išeiti, bet paskui žiūri į duris, tarsi nežinotų, kodėl jos atidarytos.
• Neatpažįsta pažįstamų žmonių ar šunų.
• Mažiau reaguoja į vardą ar žodines komandas (tai dažnai gali būti painiojama su kurtumu).

Integracija šeimoje

• Nori mažiau dėmesio (glostymo, pilvo kutinėjimo, žaidimų).
• Mažiau entuziastingai sveikinasi su žmonėmis.
• Grįžęs namo nebesveikina šeimos.

Miegas ir aktyvumas

• Miega daugiau valandų per parą, ypač dienos metu.
• Mažiau miega naktį.
• Sumažėjęs kasdienis aktyvumas.
• Nesidomėjimas aplinka.
• Nerimastingumas, vaikščiojimas ar sukinėjimasis ratu leidžiantis saulei (vakarinis nerimas).
• Garsiai elgiasi naktį (loja arba kaukia).

Švaros įpročiai

• Šlapinasi arba tuštinasi namuose.
• Šlapinasi arba tuštinasi namuose netrukus po to, kai buvo lauke.
• Nesugeba parodyti, kad reikia išeiti į lauką.
• Nelaimingi atsitikimai įvyksta augintinių globėjų akivaizdoje.

Kitos aplinkybės

Ne kiekvienas DIMM požymis rodo šunų demenciją. Panašiai gali pasireikšti ir kitos vyresnio amžiaus šunims būdingos ligos. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus šunys dažnai turi silpnesnį regėjimą ir klausą, todėl gali būti pasimetę ir mažiau bendrauti su šeima. Smegenų navikai gali pasireikšti panašiai kaip šunų demencija. Vyresnio amžiaus šunų problemos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, Kušingo sindromas, inkstų ligos ir šlapimo nelaikymas, gali sukelti šlapinimąsi namuose. Vyresnio amžiaus šunims osteoartritas yra labai paplitęs, todėl sumažėja augintinių noras žaisti ir gali kilti nelaimingų atsitikimų namuose. Atlikęs išsamų fizinį patikrinimą, išmatavęs kraujospūdį, atlikęs šlapimo ir kraujo tyrimus bei išsamiai išanalizavęs ligos istoriją veterinarijos gydytojas galės atmesti sveikatos problemas, kurių simptomai panašūs į KDS.

Nesvarbu, kaip augintinis keičiasi – joks šuns gebėjimų silpnėjimas neturėtų pakenkti žmogaus ir gyvūno ryšiui. Žinodami apie senėjimo problemas, galėsite pritaikyti savo šunį veiklai ir padėti jam jaustis mylimam. Jei veterinarijos gydytojas atmetė kitas problemas ir nustatė, kad elgesio pokyčiai atitinka kognityvinės disfunkcijos sindromą, galite imtis veiksmų, kad palengvintumėte savo šuns (ir savo) gyvenimą.

Šunų vakarinis nerimas 

Demencija sergantiems šunims ir žmonėms dažnai sutrinka miego ir budrumo ciklai, jie dažnai daugiau miega dieną, o naktį būna budrūs, dezorientuoti ir susijaudinę. Vakarinis nerimas – tai vėlyvą popietę pasireiškiantis elgesio modelis, t. y. šunys gali be priežasties loti, neramiai žingsniuoti, pasiklysti arba vėlyvuoju paros metu demonstruoti kitus simptomus. Kognityvinių funkcijų sutrikimų turintys žmonės lengvai painiojasi ir yra linkę pasiklysti, o demencija sergantis šuo gali pabėgti iš sodo arba išeiti pro atviras duris. Dėl šių aplinkybių demencija sergančių žmonių ir augintinių negalima palikti be priežiūros, ypač nepažįstamose vietose. Šunų globėjai turi imtis papildomų atsargumo priemonių, kad užtikrintų, jog jų augintinį visada būtų galima tinkamai identifikuoti ir jis negalėtų atsitiktinai pabėgti iš namų ar teritorijos.

Kaip spręsti nelaimingus atsitikimus, susijusių su tualetu

Praradus švaros įpročius namuose, tiek šuniui, tiek namiškiams gali kilti stresas. Galite perkelti augintinių žaislus ir gultą, įrengti vartelius, kad jie galėtų būti ne kilimine danga padengtose namų vietose, kurias lengviau išvalyti, ir ant grindų palikti popieriaus ar valomųjų pagalvėlių šlapimui surinkti. Sauskelnės ir pilvo juostos taip pat gali padėti sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, jei šuniui patogu jas dėvėti ir jei turite laiko jas dažnai keisti.

Dažnesnis vedžiojimas į lauką taip pat padės sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių. Kad ir ką darytumėte, stenkitės augintinių nebausti už netvarką namuose. Senėjimo procesas gali būti toks pat painus ir bauginantis tiek jūsų šuniui, tiek ir jums. Reikės būti kūrybiškiems, dirbti kartu ir laikytis lankstaus grafiko, tačiau jūsų šeima gali dirbti kartu, kad įveiktų vyresnio amžiaus šuns, kuris nebemoka naudotis tualetu, iššūkį.

KDS terapija

Be to, reikia ne tik tvarkyti nelaimingus atsitikimus namuose – sutrikęs miegas yra dar vienas varginantis ir sunkus dalykas, kurį tenka įveikti, kai šuo serga demencija. Šunys naktį ne tik klejoja, bet dažnai gali ir kaukti ar loti iš sumišimo. Pasitarkite su veterinarijos gydytoju apie vaistus ir strategijas, galinčias padėti šuniui mažiau jaudintis ir geriau miegoti.

Kitos kognityvinės disfunkcijos sindromo valdymo strategijos apima aplinkos paįvairinimą ir mitybos gerinimą. Skatinkite šunį žaisti interaktyvius žaidimus, pavyzdžiui, su dėlionėmis ar maistą dalijančiais kamuoliukais. Mankšta padeda atitolinti miegą dieną ir suteikia protinę stimuliaciją. Gerai subalansuotas maistas, kuriame gausu omega 3 riebalų rūgščių ir antioksidantų, gali padėti apsaugoti smegenų ląsteles nuo žalingo senėjimo poveikio. Pasitarkite su veterinarijos gydytoju apie galimus gydomuosius šunų ėdalus, kurie gali padėti palaikyti jų pažinimo funkciją.

Kartu su dietiniu šunų ėdalu veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti vieną iš kelių vaistų, padedančių sumažinti šunų demencijos požymius. Galite aptarti šių vaistų vartojimą ir galimą šalutinį poveikį, kad sužinotumėte ar jie tinka jūsų šuniui.

Kognityvinio sutrikimo sindromas – sudėtinga liga, kuriai nėra vieno sprendimo. Tačiau pasitelkę kantrybę, užuojautą ir rūpestį, galite sužinoti, kaip įveikti šunų demencijos iššūkius ir užtikrinti savo mylimam draugui gerą gyvenimo kokybę jam senstant.

Peržiūrėjo Dr. Hein Meyer, DVM, PhD, Dipl-ECVIM-CA ir Dr. Emma Milne BVSc FRCVS