Kačių nerimas: supraskite, kada jūsų katė jaučia stresą

Galite ką nors juokais pavadinti „bailiu kačiuku“ arba sukikenti, kai išgąsdinta katė šoka į šalį. Visgi kamuojama baimės ir nerimastinga katė – tai ne juokas. Katės nerimas gali tapti rimta problema, ypač jei su juo nekovojama. Jei manote, kad jūsų katė patiria stresą, skaitykite toliau – galbūt šis straipsnis padės jums geriau suprasti, kas vyksta su jūsų keturkoje ir kaip galite jai padėti.

Kas yra kačių nerimas?

Katės patiria nerimą, kai mano, kad joms gresia „nežinomas ar įsivaizduojamas pavojus, dėl kurio kyla... su baime susijusios organizmo reakcijos“, aiškinama svetainėje „PetMD“. Kitaip tariant, atrodo, kad nerimaujanti katė jaučia nuolatinę įtampą ir baimę be jokios akivaizdžios priežasties. Tačiau tai nereiškia, kad priežasties nėra – tiesiog gali prireikti šiek tiek laiko ir pastangų tokiai priežasčiai nustatyti.

Priežastys, dėl kurių katė gali patirti stresą, labai įvairios ir jų daug. Nerimą katei gali kelti skausmas ar negalavimas, taip pat toksinės medžiagos arba infekcinės ligos, kurios veikia nervų sistemą. Kalti gali būti ir psichologiniai veiksniai, tokie kaip traumuojanti patirtis, nepakankama ar netinkama socializacija, patirtas skausmas ar nepriežiūra. Vyresnes kates nerimauti gali skatinti senstančios smegenys, ypač atminties problemos ar demencija. Jas gali varginti ir sąnarių skausmai, dėl kurių katė gali pradėti slėptis ar nebesinaudoti kraiko dėžute. Kitos kačių nerimo priežastys gali būti nauji ar perkelti baldai, naujas augintinis arba kūdikis namuose ar net nauji namai.

Viena iš labiausiai paplitusių kačių nerimo formų yra atskyrimo nerimas – katė nerimauja ir patiria stresą, jeigu jūsų nemato arba kai ji paliekama namuose viena. Pasak „PetMD“, tai ypač dažnai pasitaiko katėms, kurios buvo paliktos arba perkeliamos iš vienų namų į kitus, vieno savininko perduodamos kitam.

Katėms gali pasireikšti ir obesinis kompulsinis sutrikimas (OKS), kuriam būdingas perdėtas, pasikartojantis elgesys. Tikrosios kačių OKS priežastys nežinomos, tad ši problema paprastai apibūdinama kaip psichikos bėda, nors ją gali sukelti stresas – rašoma „PetMD“. Šeimininkai gali nesąmoningai sustiprinti OKS būdingą elgesį, bandydami nuraminti savo katę arba skirdami jai dėmesio tada, kai ji daro tai, kas nepageidaujama. Taip pat reikėtų pažymėti, kad kai kurios veislės yra genetiškai linkusios į OKS. Ypač ši problema būdinga Siamo ir kitų Azijos veislių katėms.

Tad kaip sužinoti, ar auginate nerimastingą katę?

Stebėkite požymius

Neramų kačiuką nesunku pastebėti. „PetMD“ nurodo šiuos bendrojo kačių nerimo požymius ir simptomus:

• drebulys;
• bandymas atsitraukti ir pasislėpti;
• aktyvumo sumažėjimas;
• bandymai pabėgti;
• destruktyvus arba agresyvus elgesys;
• viduriavimas;
• nesinaudojimas kraiko dėžute;
• opos ir žaizdelės atsirandančios dėl pernelyg intensyvaus kailio šukavimo.

„PetMD“ taip pat nurodo, kad kiti požymiai gali būti apetito praradimas ar sumažėjimas, svorio kritimas, garsus kniaukimas, vangumas ir neramumas. OKS galima nustatyti iš pernelyg intensyvaus, pasikartojančio elgesio, pavyzdžiui, audinio graužimo, čiulpimo ar kramtymo, besaikio kailio šukavimosi, pasikartojančio kniaukimo arba nuolatinio žingsniavimo. Jeigu katė patiria atskyrimo nerimą, ji greičiausiai gerai jausis tol, kol būsite šalia, tačiau gali tapti nerami pastebėjusi, kad ketinate išeiti.

Pagalba stresą jaučiančiai katei

Pirmas dalykas, kurį turite žinoti, norėdami padėti nerimaujančiai katei – niekada neturėtumėte jos bausti ar barti už nerimo paskatintą elgesį. Taip elgdamiesi tik sustiprinsite neigiamas asociacijas ir baimę, taigi galiausiai problema tik padidės. Jūsų tikslas turėtų būti padėti katei jaustis saugiai ir atsipalaidavusiai savo aplinkoje.

Pastebėjus katės nerimo požymius, pirmiausia reikia pasitarti su veterinaru, kuris padės diagnozuoti ar pašalinti sveikatos problemas arba toksinus, kurie gali kelti stresą. Katės linkusios slėpti skausmą, taigi sveikatos bėdos gali nebūti akivaizdžios ir gali prireikti išsamaus kraujo tyrimo ir kitų tyrimų. Jeigu paaiškės, kad katė kenčia skausmą ar turi kitų sveikatos problemų, gali pakakti jas pašalinti ir neramus elgesys taip pat išnyks, o katė taps kokia buvusi.

Kita vertus, jeigu veterinaras atmeta fizines problemas, galinčias sukelti nerimą, galbūt katės problema psichologinė. Tokiu atveju augintinės gydytojas taip pat turėtų patarti, kaip ją išspręsti.

Greta nerimą mažinančių vaistų, kurie padės keturkojui nusiraminti, veterinaras gali rekomenduoti atestuotą gyvūnų elgesio specialistą ar dresuotoją, kuris galėtų padėti katei ir jums, skatindamas tinkamą elgesį ir neskatindamas netinkamą. Elgesio formavimas apima katei nerimą keliančių veiksnių nustatymą bei jos jautrumo šiems veiksniams mažinimą, leidžiant saugiai juos patirti arba pašalinant iš katės aplinkos. Tam tikro elgesio neskatinimas apima katės mokymą neigiamą elgesį keisti teigiamu ir formuoti su tokiu elgesiu susijusias malonias asociacijas. Pavyzdžiui, jeigu jūsų katė sunerimsta, kai pastebi, kad ketinate išeiti, mokykite ją atsigulti ir apdovanokite skanėstu ar mėgstamu žaislu. Laikui bėgant augintinė susies jūsų išvykimą su maloniu atlygiu ir išmoks susitvarkyti su šia problema. Bendras tokio mokymo ir elgesio formavimo tikslas yra išmokyti katę, kad ji saugi ir gali atsipalaiduoti.

Negydomas nerimas

Negydomas nerimas savaime nesumažės. Priešingai, ilgainiui jis tikriausiai tik stiprės, o nepageidaujamas elgesys taps vis ryškesnis. Panašiai kaip ir žmonėms, nuolatinis nerimas gali turėti fiziologinį poveikį jūsų katės sveikatai. Užsitęsęs nerimas silpnina augintinės imuninę sistemą ir daro ją imlesnę ligoms, o tai, savo ruožtu, dar labiau didina stresą. Be to, katė gali susirgti sunkia depresija, kuri gali sukelti papildomų elgesio problemų. Taigi kuo greičiau susitvarkyti su katės nerimu reikia ne tik norint gero katei, bet ir siekiant išsaugoti namuose ramybę.

Jeigu manote, kad katę kamuoja nerimas, nenuleiskite rankų. Jūsų meilė, kantrybė ir rūpestis greičiausiai padės keturkojei visiškai atsigauti ir vėl tapti sveikesne bei laimingesne augintine – kokia buvo anksčiau.